į pradžią turinys susisiekite  
Informacija apie jogą » Meditacija
Meditacija

Mūsų dvasinė tuštuma ir nepakankamas vidinis įsišaknijimas priklauso nuo daugybės faktorių ir aplinkybių, kurios mūsų dėmesį ir veiksmus vis labiau perkelia į išorę. Šias jėgas galime vadinti išcentrinėmis jėgomis. Kuo intensyviau stengiamės vidinę tuštumą užpildyti naujais išoriniais dirgikliais, tuo labiau jaučiamės tuštesni ir išsisėmę. Taip ir sukamės vis greitesniame gyvenimo sūkuryje.

 

Meditacijos proceso metu mes einame į savo centrą, į savo esybės šerdį. Suteikime savo sielai erdvės, kurioje galėtų veikti įcentrinės jėgos. Jos, kaip kriauklės spiralė, vėl atves mus prie mūsų centro, taigi, į mus pačius. 

Ramybė yra pirmutinė meditacinė patirtis. Ramybė lyg koks krioklys išvalo protą nuo visų  rūpesčių suteikdama palengvėjimą. Saulės spinduliai, per padidinamąjį stiklą nukreipti į medieną, gali ją padegti. Panašiai ir meditacijos praktika taip sukoncentruoja protą, kad abejonė sudega ir atsiskleidžia vidinės tiesos šviesa.

 

Deja, tikroji meditacija yra proto būsena, o ne pastanga. Pats savaime šis procesas jau yra svarbus dvasinis patyrimas, kuris daug ko išmoko ir suteikia galimybę sužinoti apie save daug naujo.

 

Kai sąmonės būsena yra budri, smegenų skleidžiamos bangos būna chaotiškos, nevienodos ir dažniausiai beta dažnio. Pradėjus medituoti, sustiprėja smegenų skleidžiamos alfa bangos (bangos, kurias smegenys skleidžia, kai protas atsipalaidavęs), pažengusių medituotojų smegenyse atsiranda ir teta bangų (dar gilesnė nei alfa būsena).

     

Meditacija turi ir fiziologinį poveikį: pagerėja deguonies įsisavinimas, sumažėja širdies plakimo dažnis, sumažėja kraujo spaudimas. Kūnas geriau atsipalaiduoja ir tokia atsipalaidavimo būsena yra gilesnė už atsipalaidavimą miego metu. Nors medituotojas ir pasiekia visiško atsipalaidavimo būseną, jo dėmesys ir sąmoningumas padidėja, o ne sumažėja.

     

Egzistuoja begalė įvairiausių meditavimo technikų. Galima sekti kvėpavimą, pojūčius, kartoti mantras, įsivaizduoti spalvas, formas ar dievybes, skatinti energijos judėjimą čakromis ir kt. Skirtingi meditavimo būdai veikai skirtingai, bet visos technikos privalo turėti vieną bendrą savybę – tvarkyti įprastinę proto netvarką.

 

Esmė yra ne pati meditavimo technika, bet jos įvaldymas. Svarbu yra kartoti ir sutelkti dėmesį. Reikalingas nuoširdus susidomėjimas tuo, ką darai. Tai yra drausminantys dalykai, ir jiems įvaldyti reikia noro, pastangų ir laiko.  

 

Ir svarbiausia – nepriklausomai nuo to, kiek jūs laikote save pažengusiu dvasiniame kelyje, gyvenime stenkitės būti tiesiog geru žmogumi. Būti geru žmogumi – labai svarbi praktika. Ko gero, pati svarbiausia ir perspektyviausia.