Pagrindiniai 6 žmogaus priešai

Didžiausi mūsų priešai, trukdantys laimingai gyventi, slypi mūsų pačių viduje:

Matsarya (pavydas)

Lobha (godumas)
Krodha (pyktis)
Kama (malonumų tenkinimas)
Mada (puikybė)
Moha (neišmanymas)...

 
 
Apie laimę

Atidžiau įsižiūrėjus į gyvenimą, nuo jo nepastovumo gali svaigti galva: norisi rasti kažką, kas yra pastovu, į ką pagaliau galima būtų atsiremti. Bet ar yra nuolatos besikeičiančiame pasaulyje kažkas, į ką galima atsiremti, ko nepaliečia gyvenimo permainingumas ir griūtys?

 
 
Pasakojimas apie nepaprastą moters jėgą

Į išminčių kreipėsi moteris. Jai reikėjo patarimo. Jos vyras, kažkada buvęs labai mylintis ir švelnus, buvo pašauktas į karą. Iš jo grįžo gyvas ir sveikas, bet jau visiškai kitas žmogus. Jis buvo užsidaręs, šiurkštus, grubus. Šeimoje tvyrojo įtampa...

 
 
Gydytojo - ligonio santykis

Jeigu žmogaus protas yra užvaldytas aistros ir daugybe nuodėmingų ketinimų, jam neįmanoma padėti, jeigu jis atsisako keisti savo nuostatas ir gyvenimo būdą.

Jeigu pacientas pernelyg užsiėmęs savo reikalais ir nenori skirti laiko gydytojo rekomendacijoms arba jas laiko nelabai svarbiomis, naudos iš tokio gydymo nebus. 
Neįmanoma padėti ligoniui, kuris yra palaužtos dvasios, netiki terapijos sėkme arba gydytojo autoritetu.

Taip pat gydytojo pastangos bus be rezultato, jeigu paciento gyvenimo laikas jau išsisėmęs...

 
 
Kaip atsirinkti?

Vis nauji ir nauji mados vėjai neaplenkia ir vidinio pasaulio ieškančiųjų. Žmonėms sunku atsirinkti, atskirti tikrą nuo paviršutiniško ar tiesiog gražiai įvynioto, naudingą nuo žalingo. Norint atsirinkti, reikia jau kažką žinoti, pasidomėti, patikrinti. Galima, aišku, klaidžioti, einant bandymų keliu – bet tai atims daug laiko, energijos ir, žinoma, pinigų...

 
 
Esame laisvi ar esame pavergti savo paties norų?

Mažinkite savo godumą. Mažinkite savo jautrumą. Paleiskite aistras ir norus. Po truputį. Galbūt jums norisi šokolado. Paleiskite šitą norą. Arba vietoj dviejų gabalėlių paimkite tik vieną. Stebėkite, kaip į tai reaguoja jūsų širdis, jūsų protas. 

Praktika – tai disciplina. Mes treniruojame save. Atsisakydami kažko, stebime save, kad matytume, kiek esame laisvi. Esame laisvi ar esame pavergti savo paties norų?

 
 
Praninis kūnas. Prana vayu
Praninis kūnas. Prana vayu

Vaiju (oras, vėjas, srautas, oro jėga) – yra gyvybinė jėga, gyvybės pagrindas, yra tai, nuo ko priklauso gyvybingumas ir visų organų ir sistemų fiziologinis aktyvumas. Tai nėra tik oras turint galvoje chemines jo savybes, tai yra praninis oras.

Vaiju yra susijusi su praniniu kūnu, t.y. pranamaya koša, kuris fiziškai reiškiasi kaip kvėpavimas. Šis energetinis žmogaus kūnas (apvalkalas) turi tūkstančius subtiliųjų energetinių kanalų, kuriais teka energija. Pagrindiniai jų yra trys: Ida, Pingala ir Sušumna.

 
 
„Hatha yoga pradipikoje“ (XV amžius), apie pranajamą rašoma:

Tik tada, kai praktikuojančiojo kūnas yra tvirtinamas asanomis ir tinkama dieta, jam dera pradėti praktikuoti sekančią hatha jogos stadiją, t.y. pranajamą. Kol jūsų guru jums nepasakys, jos nedera pradėti. Guru patars mokiniui tinkamą pranajamą atsižvelgiant į individualius jo poreikius. Jis patars, kaip ją pradėti ir kaip tobulinti.

Pranajama – tai yra daugiau, nei tiesiog kvėpavimo pratimai ir praktikuoti ją reikia sistemingai ir esant tinkamai priežiūrai...

 
 
Baziniai ajurvedos veikalai

Ketvirtoji Veda „Atharvaveda“, datuojama VIII – IXa. pr. m. e., yra Ajurvedos mokslo pagrindas.
VI mūsų eros amžiuje gyvenęs Shrimad Vagbhata surinko svarbiausias, reikšmingiausias iki to laiko buvusias ajurvedos žinias ir susistemino tai veikale „Ashtanga Hridaya samhita“...

 
 
Kelią įveiks einantis

...pagal jogos filosofiją Dievas yra mūsų viduje, Atmano - mūsų sielos formoje. Atmanas yra dieviškosios prigimties, bet jo švytėjimas paslėptas nuo mūsų po savo paties proto suirute, po besisukančiu smulkmeniškų norų ratu, visa tai panašu į tai, kaip liepsna žibalinėje lempoje vos prasiskverbia per aprūkusį stiklą.

Bet reguliarios jogos praktikos pagalba pradėjus valyti nešvarumus nuo savo kūno ir sąmonės, vidinė šviesa žiba vis ryškiau ir ryškiau.

Bet čia verta suprasti, kad kokybiškos praktikos rezultatas – gera rami būsena ir proto aiškumas, o ne „psichoenergetinių“ potyrių vaikymasis, kurie, žinoma, gali būti išgyventi, bet tai tėra laikinos, neturinčios ypatingos reikšmės būsenos. 

Todėl mokytis darbo su subtiliąja energetika ir sąmone verta tik po geros fizinio kūno paruošimo (asanomis) ir pranajamos praktikos.

 

Žinoma, mokytojas taip pat turi būti kvalifikuotas, mokęsis šitų dalykų tradicinėse mokyklose. Fantazuotojas „savamokslis“ ar tiesiog šarlatanas gali „kabinti jums makaronus“ apie „čakrų atvėrimą porinėje jogoje“ ar „kundalini pakėlimą bet kuriam norinčiam per 15 minučių“. Taigi supratimo apie įvairius jogos aspektus niekada nebus per daug...

 
 
Jei žuvis panirtų giliau, erelis jos nebepasiektų...

Stebėdamas, kaip virš Gangos upės sklandantis erelis mikliai ištraukia žuvį, Radhanatha Svamis (knyga "Kelionė namo") pastebi:

Nieko neįtardama žuvis plaukiojo sau po upę, kaip pratusi, ir niekas jai nerūpėjo, kol išplėšta iš savo pasaulio akimirksniu stojo mirties akivaizdon. panašiai ir mes - gyvename kaip pratę, ir nesuvokiame, kad gelsvaakis lemties erelis krizės, katastrofos ar net mirties pavidalu gali išplėšti mus iš jaukios aplinkos kaip tik tada, kai to mažiausiai tikimės...

 
 
Kuo žmogui padėti?

Eina keliu išminčius su mokiniais. 

Mato: duobė. Duobėje – asilas, o valstietis vis bando ir bando jį ištraukti, tik vis jam pritrūksta jėgų. 
Išminčius linkteli mokiniams, jie visi greit puola ir ištraukia gyvūną...

 
 
Ciklinė meditacija

Pavadinimas „Ciklinė“ atspindi palaipsninį dėmesio judėjimą po visą kūną (dėmesiu „skenuojamas“ kūnas nuo pėdų iki viršugalvio ir atgal, taip sudarant „ciklą“), kas taip pat primena darbą su sąmone Vipasanoje (budistinėje meditacijoje).

 

Ciklinės meditacijos tikslai:

 

*gilus fizinio kūno atpalaidavimas,

*raumenų įtampos zonų aptikimas ir išlaisvinimas,

*„blokų“ atpalaidavimas,

*dėmesio valdymo mokymas sąmoningai nukreipiant dėmesį į vidų, aptinkant „grubesnius“ (raumenis, sąnarius) ir subtilesnius (kraujotaka, nervų sistemos signalai) pojūčius kūne,

*o taip pat ir savo proto ir emocinio fono kaitos stebėjimas, kas yra pirmasis žingsnis meditacijos praktikoje.

 

 
 
Deguonies suvartojimas po dviejų jogos atsipalaidavimo technikų:

Sumažėjęs deguonies poreikis yra vienas iš sveikatos rodiklių. Tai reiškia, jog organizmui reikės mažiau energijos tam pačiam darbui atlikti.

 

Deguonies suvartojimą įtakoja kūno svoris, atliekamas darbas, aerobinis pajėgumas.

Po krūvio padidėjęs deguonies suvartojimas skirtas hormonų pusiausvyrai atkurti, ląstelėms atsistatyti. Padidėjęs poreikis priklauso ir nuo deguonies trūkumo darbo metu. Darbui pasibaigus organizmas mėgina grąžinti O2 skolą.

 

Mokslininkai Indijoje pamėgino palyginti deguonies suvartojimą po dviejų atsipalaidavimo technikų:

ciklinės meditacijos ir šavasanos.

 
 
Venų varikozė (išsiplėtimas). Kaip joga gali padėti?

Esant venų varikozei derėtų nenaudoti technikų, kurios didintų veninės kraujotakos užsistovėjimą: patartina riboti stovimas asanas su ilgesne fiksacija, nes raumenys čia dirba daugiau statiniu ekscentriniu režimu. Esant venų varikozei rekomenduojama laikyti stovimas asanas ne daugiau 10 sekundžių. Pati savaime stovimų asanų praktika yra naudinga, bet daugiau dinaminiu režimu ir trumpomis fiksacijomis, kad raumenys dirbtų aktyviai...

 
 
1   2   3   4   10  sekantis  >> 



spausdinti