į pradžią turinys susisiekite  
Skaitiniai » Laisvalaikiui
Sapnai

Lyja rugpjūčio dangus. Jūra, dar gražesnė už šimtais tamsių atspalvių dažytą dangų, smarkiai mušasi į statų krantą, o drėgnas smėlis vis šoka ir šoka vėjy.

 

Pušys pamažu lenkiasi laukinėms bangoms ir, rodos, vieną dieną jos ims šokti kartu su smėliu, bet neilgai trukus sukniubs mirtinai pavargusios, pametusios rankas ir plaukus. Tačiau nereikia plaukų, nereikia tokio grožio! Visas pušynas, pamatęs jų be galo jausmingą šokį ir dramatišką baigtį, laikys kritusias didvyrėmis.

 

Tamsiame smėlyje užkasti sapnai. Nusagstyti dangaus šviesulių, glostyti saulės, nuprausti jūros ir iššukuoti vėjo. Vieta, kur glūdi brangiausi sapnai, pažymėta žėruojančiu akmeniu. Laikas čia kitoks, todėl nežinia, kiek metų akmuo saugo sapnus. Niekas neatmena.

 

Pasiseka tiems, kurių sapnai tenai. Jiems akmuo padeda pirštų galiukais paliesti laukinį vėją ir parodo vakarą, žaidžiantį bangose. Į akis ir lūpas akmuo jiems įsega kvapą – laisvą ir paslaptingą. Žėruojančio akmens žmonių širdyse telpa begalinis dangus.

 

Miegokite basi, miegokite ištiesę rankas, išlaisvinkite sapną – galbūt jis paims jūsų delną ir bėgs prie jūros. Tenai, kur basomis pėdomis jusite tų didvyrių pušų plaukus ir ledinius jūros pirštus.

Simona Gavelytė