į pradžią turinys susisiekite  
Skaitiniai » Straipsniai
Apie nuolankumą

Išmintingi žmonės yra nuolankūs. 

 

Jie neatkreipia į save dėmesio didžiuodamiesi savo gebėjimais ar pasiekimais. Didingi jų darbai yra vertinami tyliai. Būdami lyderiais išmintingieji džiaugiasi, kai jų pasekėjai mano, kad tai jie patys kažko pasiekė. 


Jie nekovoja – dėl to tampa nenugalimi.

 

Nuolankumą jie išreiškia ir kita prasme – nevertina kito žmogaus poelgio. Juk mūsų žmogiškasis supratimas visuomet yra subjektyvus ir ribotas! Nepabuvęs kito žmogaus kailyje niekaip negali suprasti jo poelgio motyvo ir prasmės. Užtenka sekti savo paties mintis, ketinimus, elgesį...

 

Mes, žmonės, esame tik mažos Didžiojo Dieviškojo Šaltinio kibirkštys. Ir negalime suvokti visų to Šaltinio paslapčių ir didybės.

 

pagal Mantak Chia

 

 

 

"Pamažu supratau – tikrasis nuolankumas skatina mane ne bailiai šalintis sunkumų, bet visomis jėgomis stengtis juos įveikti neprarandant doros, pagarbos, meilės ir dėkingumo, kiek tik įmanoma būti dieviškos valios įrankiu.

 

Iš esmės tikrasis nuolankumas – kur kas vertingesnė savybė nei apgailėtinas mūsų poreikis jaustis pranašesniems už kitus.

 

Ta vertingoji savybė saugo nuo išpuikimo, nuo polinkio žvelgti iš aukšto į tuos, kuriuos laikome žemesniais už save. Ji neleidžia pavydėti tobulesniems už mus.

 

Nuolankus žmogus jaučiasi dėkingas, o sėkmę laiko Viešpaties ir kiekvieno jam padėjusio nuopelnu. Nuolanki širdis noriai pripažįsta savo klaidas ir lieka atvira, kai reikia mokytis.

 

Tapti nuolankiam reiškia ne pribaigti savo ego, o išvaduoti savo ego, amžinai pulsuojantį meile Dievui ir aplinkiniams.

Rodos, supratau ir didžiausią paslaptį – kuo būdingesnės žmogui šios prakilnios savybės, tuo aiškiau jis suvokia esąs menkutė Dievo dalelė, visų ir kiekvieno tarnas."

 

Radhanatha Svamis „Kelionė namo“